Kaip patiems diagnozuoti dažniausias kompiuterio gedimų priežastis prieš nešant į remontą Kaune

Kai kompiuteris pradeda elgtis keistai – ką tai reiškia?

Kiekvienas, kas nors kartą sėdėjo prie kompiuterio ir staiga pamatė mėlyną mirties ekraną arba išgirdo iš korpuso sklindančius keistus garsus, žino tą specifinį nerimą – kas čia vyksta ir kiek tai kainuos? Kauno kompiuterių remonto servisai kasmet sulaukia šimtų klientų, kurių didelė dalis atvyksta visiškai nežinodami, kas atsitiko su jų įrenginiu. Ir tai suprantama – niekas nemoko, kaip skaityti kompiuterio „kūno kalbą”.

Tačiau štai kas įdomu: daugelį gedimų galima preliminariai diagnozuoti patiems, namuose, be jokių specialių įrankių. Ne visus, žinoma, bet pakankamai daug, kad galėtumėte bent jau nueiti į servisą žinodami, apie ką kalbate. O tai reiškia, kad jūsų negali taip lengvai „apgauti” arba siūlyti brangesnių sprendimų nei reikia.

Šis straipsnis – ne techninis vadovėlis su schemomis ir lituoklio instrukcijomis. Tai praktinis gidas žmogui, kuris nori suprasti, kas vyksta su jo kompiuteriu, prieš nešant jį į remontą. Kaunas turi nemažai servisų – nuo didelių tinklų iki mažų specializuotų dirbtuvėlių – ir kuo geriau suprasite problemą, tuo geriau galėsite pasirinkti, kur kreiptis ir ko tikėtis.

Pirmieji ženklai, kuriuos dažniausiai ignoruojame

Kompiuteriai retai kada genda staiga ir be įspėjimo. Dažniausiai jie „šaukia” apie problemas kelias savaites ar net mėnesius prieš galutinį gedimą – mes tiesiog nemokame klausytis. Arba tiesiog nenorime, nes tai reiškia problemas ir išlaidas.

Pirmasis signalas, kurį žmonės dažniausiai ignoruoja – neįprastas garsas. Jei kompiuteris pradėjo skleisti garsesnį nei įprastai ūžimą, tai beveik visada reiškia vieną iš dviejų dalykų: arba aušintuvas (ventiliatorius) yra užsikimšęs dulkėmis, arba jis pradeda gesti. Abu atvejai sprendžiami palyginti pigiai, bet jei ignoruosite – procesorius ar vaizdo plokštė gali perkaisti ir sugesti, o tai jau visai kita kainų kategorija.

Antras signalas – lėtėjimas, kuris atsiranda ne iš karto po sistemos įdiegimo, o palaipsniui. Jei kompiuteris prieš metus veikė sparčiai, o dabar kiekvieną kartą atidarant naršyklę tenka laukti, tai gali būti keli dalykai: užsikimšęs kietasis diskas, per mažai operatyviosios atminties dėl naujų programų reikalavimų, arba – ir tai rimčiausia – kietasis diskas pradeda gesti.

Trečias signalas, kurį žmonės dažnai priskiria „Windows problemoms” – atsitiktiniai perkrovimai arba užšalimai. Jei sistema staiga perkraunama be jokios aiškios priežasties, tai gali reikšti perkaitimą, nestabilų maitinimo bloką arba gedstančią operatyviąją atmintį. Visi trys scenarijai reikalauja skirtingo požiūrio.

Kaip patikrinti, ar problema yra programinė ar aparatinė

Tai pats svarbiausias klausimas, kurį reikia atsakyti pirmiausia, nes nuo to priklauso viskas – ar galėsite išspręsti problemą patys, ar reikia eiti į servisą, ir kiek tai kainuos. Programinės problemos dažniausiai sprendžiamos be didelių išlaidų, aparatinės – jau sudėtingiau.

Paprasčiausias būdas atskirti vieną nuo kito – paleisti kompiuterį iš išorinio įrenginio. Jei turite USB atmintinę, galite įsirašyti „Linux” distribucijos paleidimo versiją (pvz., Ubuntu Live USB) ir paleisti kompiuterį iš jos. Jei sistema veikia sklandžiai – problema greičiausiai yra jūsų Windows ar macOS instaliacijoje, o ne aparatūroje. Jei problemos kartojasi net iš USB – aparatinė gedimo tikimybė labai didelė.

Kitas paprastas testas – stebėti, ar problema atsiranda iš karto po paleidimo, ar tik po kurio laiko. Jei kompiuteris užšąla ar perkraunamas po 20-30 minučių darbo, tai klasikinis perkaitimo požymis. Aparatūra veikia normaliai, kol nesušyla, bet kai temperatūra viršija saugų lygį – sistema išsijungia arba elgiasi nestabiliai. Tokiu atveju pirmiausia verta patikrinti ventiliatorius ir temperatūrą.

Temperatūrai stebėti yra nemokamų programų – „HWMonitor”, „Core Temp” ar „HWiNFO64″. Jas galite parsisiųsti ir paleisti. Jei procesoriaus temperatūra ramybės būsenoje viršija 60-70 laipsnių Celsijaus, o apkrovos metu siekia 90-100 laipsnių – tai aiškus ženklas, kad aušinimo sistema yra problema. Normalios temperatūros ramybės būsenoje turėtų būti 30-50 laipsnių, apkrovos metu – iki 80-85 laipsnių, priklausomai nuo procesoriaus modelio.

Kietojo disko diagnostika – tai galite padaryti patys

Kietasis diskas – viena dažniausių gedimų priežasčių, ypač senesnių kompiuterių. Ir tai viena tų problemų, kurią galite gana tiksliai diagnozuoti patys, naudodami nemokamas priemones.

Tradiciniams kietiesiems diskams (HDD) ir modernesnėms SSD laikmenoms yra specialus technologijų standartas – S.M.A.R.T. (Self-Monitoring, Analysis and Reporting Technology). Kiekvienas diskas nuolat renka duomenis apie savo būklę ir saugo juos vidinėje atmintyje. Jums tereikia programos, kuri tuos duomenis nuskaitytų ir parodytų suprantamai.

Rekomenduojama programa – „CrystalDiskInfo” (Windows) arba „DriveDx” (Mac). Parsisiųskite, paleiskite ir pažiūrėkite į bendrą disko būklės įvertinimą. Jei matote žalią „Good” – viskas gerai. Jei matote geltoną „Caution” arba raudoną „Bad” – diskas turi problemų ir reikia skubiai daryti atsargines kopijas bei galvoti apie keitimą.

Konkrečiai į ką atkreipti dėmesį S.M.A.R.T. duomenyse: parametras „Reallocated Sectors Count” – jei jis didesnis nei nulis, diskas jau turi blogų sektorių. Kuo skaičius didesnis, tuo blogiau. „Current Pending Sector Count” rodo sektorius, kurie dar nėra perrašyti, bet jau elgiasi nestabiliai. Jei šie parametrai rodo bet kokias reikšmes, didesnės nei nulis – tai rimtas įspėjimas.

Dar vienas paprastas testas HDD diskams – tiesiog klausykitės. Jei diskas skleidžia ritmingus spragtelėjimus arba girgždesį – tai vadinamasis „click of death” ir reiškia, kad diskas genda mechaniškai. Tokiu atveju nedelskite – darykite atsarginę kopiją dabar, nes bet kada gali būti per vėlu.

Operatyviosios atminties (RAM) problemos ir kaip jas atpažinti

RAM gedimas – viena klastingiausių problemų, nes jos simptomai labai panašūs į daugelį kitų gedimų. Atsitiktiniai mėlyni ekranai, užšalimai, programų klaidos, kartais net kompiuterio nepasikrovimas – visa tai gali būti RAM problema.

Windows sistemoje yra įmontuotas atminties tikrinimo įrankis. Paspauskite Windows klavišą, įveskite „Windows Memory Diagnostic” ir paleiskite. Sistema paprašys perkrauti kompiuterį ir atliks testą. Tai užtrunka keliolika minučių, bet rezultatai gana patikimi. Jei testas randa klaidų – RAM modulis arba moduliai turi problemų.

Dar patikimesnis įrankis – „Memtest86″. Jį reikia įsirašyti į USB atmintinę ir paleisti kompiuterį iš jos. Testas veikia nepriklausomai nuo operacinės sistemos ir tikrina atmintį daug nuodugniau. Rekomenduojama leisti bent vieną pilną testų ciklą – tai gali užtrukti 1-2 valandas, bet rezultatai bus tikslūs. Jei testas randa bent vieną klaidą – RAM turi problemų.

Yra ir paprastesnis, bet ne toks tikslus metodas – jei turite kelis RAM modulius, išimkite vieną ir patikrinkite, ar problemos išnyksta. Tada išimkite kitą ir vėl testuokite. Taip galite nustatyti, kuris modulis yra problematiškas. Tačiau būkite atsargūs – prieš liesdami kompiuterio vidų, išjunkite jį iš elektros tinklo ir pasirūpinkite, kad nebūtumėte įsielektrinę (palieskite metalinį paviršių arba naudokite antistatinę apyrankę).

Praktinis patarimas: jei kompiuteris turi du RAM modulius ir mėlyni ekranai atsiranda atsitiktinai – pabandykite pašalinti vieną modulį ir padirbėkite su vienu kelias dienas. Jei problemos išnyksta – tikėtina, kad antrasis modulis turi gedimą.

Maitinimo bloko gedimai – tylus kompiuterio žudikas

Maitinimo blokas (PSU) – vienas tų komponentų, apie kurį mažiausiai galvojama, bet kuris gali sukelti pačias įvairiausias problemas. Nestabilus maitinimas gali pažeisti kitus komponentus, todėl šios problemos diagnostika yra svarbi.

Kaip atpažinti maitinimo bloko problemas? Pirma, jei kompiuteris visiškai neįsijungia – paspaudžiate mygtuką ir nieko nevyksta – tai gali būti maitinimo blokas. Antra, jei kompiuteris įsijungia, bet iš karto išsijungia arba perkraunamas – vėlgi, maitinimo blokas yra vienas iš įtariamųjų. Trečia, jei girdite iš maitinimo bloko sklindantį aukšto dažnio gūžimą arba spragtelėjimus – tai aiškus gedimo ženklas.

Namų sąlygomis tiksliai patikrinti maitinimo bloką be specialios įrangos sudėtinga. Tačiau yra vienas paprastas metodas – „paper clip test”. Išjunkite kompiuterį, atjunkite maitinimo bloką nuo visų komponentų, pasiimkite sąvaržėlę ir sujunkite žalią laidą su bet kuriuo juodu laidu 24 kontaktų jungtyje (tai yra didžiausiame kabelyje). Įjunkite maitinimo bloką į elektros tinklą. Jei ventiliatorius maitinimo bloke pradeda suktis – blokas veikia. Jei ne – jis sugedo. Tačiau įspėjimas: jei nesate tikri, ką darote, geriau šio testo neatlikti – dirbate su elektra.

Praktinė rekomendacija: jei įtariate maitinimo bloką, bet negalite tiksliai diagnozuoti, pasakykite apie tai servisui Kaune. Geras servisas turės multimetrą ar specialų PSU testerį ir galės greitai patikrinti. Maitinimo bloko keitimas dažniausiai nėra labai brangus, bet svarbu pasirinkti kokybišką pakaitą – pigūs maitinimo blokai gali sugadinti kitus komponentus.

Ekrano ir vaizdo plokštės problemos – ką galite nustatyti vizualiai

Vaizdo problemos dažniausiai yra vienos iš labiausiai pastebimų, bet jų priežastis nustatyti ne visada paprasta. Ar problema yra ekrane, vaizdo plokštėje, ar kabelyje – tai skirtingi scenarijai su skirtingomis kainomis.

Jei matote artefaktus ekrane – keistus pikselius, spalvotas linijas, mirksintį vaizdą – pirmiausia patikrinkite kabelį tarp kompiuterio ir monitoriaus. Atjunkite ir vėl prijunkite. Jei turite kitą kabelį – išbandykite jį. Jei turite kitą monitorių – prijunkite jį. Jei su kitu monitoriumi problema išnyksta – jūsų monitorius turi gedimą. Jei problema išlieka – vaizdo plokštė arba integruota grafika yra įtariamoji.

Nešiojamų kompiuterių ekranų problemos – atskira tema. Jei matote tamsias dėmes, kurios atrodo kaip „spaudžiamas” skystis, arba ekranas rodo vaizdą tik tam tikru kampu – tai mechaninis ekrano pažeidimas. Jei ekranas visiškai juodas, bet kompiuteris veikia (girdite garsus, matote LED indikatorius) – gali būti sugadintas kabelis tarp ekrano ir pagrindinės plokštės, arba gedęs ekrano apšvietimas.

Paprastas testas nešiojamam kompiuteriui: prijunkite išorinį monitorių per HDMI arba VGA jungtį. Jei išoriniame monitoriuje matote vaizdą – problema yra nešiojamo kompiuterio ekrane arba kabelyje, o ne vaizdo plokštėje. Tai labai svarbi informacija servisui ir gali ženkliai pakeisti remonto kainą.

Vaizdo plokštės temperatūrą taip pat galite stebėti naudodami „GPU-Z” arba jau minėtą „HWMonitor”. Jei vaizdo plokštė apkrovos metu viršija 85-90 laipsnių – ji perkaista, ir tai gali sukelti artefaktus bei sistemos nestabilumą. Sprendimas – vaizdo plokštės aušintuvo valymas nuo dulkių arba termopastos keitimas.

Kai žinios virsta galia: ką pasakyti servisui ir ko tikėtis Kaune

Atlikę šiuos diagnostikos žingsnius, jūs jau esate daug geresnėje pozicijoje nei vidutinis klientas, ateinantis į servisą su „kažkas negerai” aprašymu. Ir tai svarbu ne tik todėl, kad galite geriau komunikuoti problemą – tai apsaugo jus nuo nesąžiningų paslaugų teikėjų.

Kaune, kaip ir bet kuriame kitame mieste, servisų kokybė labai skiriasi. Yra puikių specialistų, kurie sąžiningai diagnozuos problemą ir pasiūlys optimalų sprendimą. Bet yra ir tokių, kurie mielai paims pinigus už „diagnostiką”, o paskui pasiūlys brangų remontą, kurio galbūt ir nereikia. Jei ateinate žinodami, kad S.M.A.R.T. duomenys rodo blogus sektorius, kad temperatūros testas parodė perkaitimą, kad RAM testas rado klaidas – jūs jau žinote, ko tikėtis, ir galite palyginti, ar serviso diagnozė sutampa su jūsų.

Keletas konkrečių patarimų prieš einant į remontą: pirma, visada padarykite atsarginę duomenų kopiją prieš atiduodami kompiuterį, net jei problema atrodo nesusijusi su duomenimis – remonto metu gali nutikti visokių dalykų. Antra, paprašykite raštiško pasiūlymo su konkrečiais darbais ir kainomis prieš sutinkant su remontu. Trečia, jei serviso diagnozė radikaliai skiriasi nuo to, ką nustatėte patys – paprašykite paaiškinti, arba kreipkitės į kitą servisą antrai nuomonei.

Svarbu suprasti ir tai, ko neturėtumėte bandyti daryti patys: nelituokite pagrindinės plokštės, nekeiskite procesoriaus be patirties, neardykite nešiojamo kompiuterio ekrano, jei nežinote, ką darote. Yra aiški riba tarp diagnostikos ir remonto – diagnostiką dažniausiai galite atlikti saugiai, remontą – ne visada.

Galiausiai – ir tai galbūt svarbiausia žinutė – kompiuterio priežiūra yra daug pigesnė nei remontas. Reguliarus valymas nuo dulkių (bent kartą per metus), termopastos keitimas kas 3-5 metus, atsarginių kopijų darymas, temperatūros stebėjimas – visa tai gali ženkliai prailginti jūsų kompiuterio gyvenimą ir išsaugoti nervus bei pinigus. Kauno servisai tikrai džiaugsis jūsų vizitu, bet geriausia situacija – kai jums jų nereikia.