Kaip teisingai užpildyti automobilio gedimo pranešimą draudikui: žingsnis po žingsnio vadovas Šiaulių vairuotojams

Kai automobilis sugenda – popieriai nesugenda patys

Šiaulietis Tomas praėjusį rugsėjį patyrė tai, ką anksčiau ar vėliau patiria beveik kiekvienas vairuotojas – automobilis sustojo vidury kelio, o draudimo kompanija pareikalavo užpildyto gedimo pranešimo. Tomas sėdėjo prie stalo ir žiūrėjo į formą kaip į užsienio kalbos egzaminą. Nieko nesuprato. Ir jis – tikrai ne išimtis.

Gedimo pranešimas draudikui atrodo kaip biurokratinis niekniekis, kol jo neprireikia. O kai prireikia – kiekviena neteisingai užpildyta eilutė gali kainuoti kompensacijos atsisakymą arba ilgus mėnesius derybų. Tad geriau žinoti iš anksto.

Pirmiausia – ramybė, paskui – telefonas

Kai automobilis sugenda ar patiria žalą, pirmasis instinktas dažnai būna skambinti draugui arba ieškoti vilkiko. Tai suprantama. Bet prieš ką nors darant, reikia paskambinti draudikui – ir ne kitą dieną, o kuo greičiau. Dauguma draudimo bendrovių Lietuvoje reikalauja pranešti apie įvykį per 24–72 valandas. Šiaulių vairuotojai kartais mano, kad tai formalumas. Tai ne formalumas.

Telefono skambutis fiksuojamas, ir vėliau niekas negalės teigti, kad apie įvykį sužinojo per vėlai. Operatorius paprastai paaiškina, kokius dokumentus reikės pateikti ir ar reikia kviesti ekspertą į įvykio vietą.

Ką rašyti į pranešimą – ir kaip nerašyti

Gedimo pranešimo forma skiriasi priklausomai nuo draudiko, bet esmė visur panaši. Reikia nurodyti:

• Įvykio datą, laiką ir vietą – kuo tiksliau. „Prie Šiaulių” – per mažai. „Tilžės gatvė, ties numeriu 142, apie 14:30″ – štai tai jau kalba.
• Aplinkybių aprašymą – čia dažniausiai žmonės arba rašo per mažai, arba per daug. Reikia faktų, ne emocijų. Ne „automobilis tiesiog sugedo ir viskas”, o „važiuojant Tilžės gatve pastebėtas variklio perkaitimo signalas, automobilis sustabdytas, iš po gaubto ėmė kilti dūmai”.
• Žalos pobūdį – kas konkrečiai pažeista ar sugedo. Jei nežinote techninio pavadinimo, rašykite paprastai, bet tiksliai.
• Liudininkus ir kitus dalyvius – jei jų buvo.

Svarbiausia taisyklė: nerašykite to, ko nežinote. Spėlionės pranešime vėliau tampa prieš jus nukreiptais argumentais. Jei nežinote, kodėl sugedo variklis – taip ir rašykite: „gedimo priežastis nenustatyta, automobilis perduotas servisui diagnostikai”.

Nuotraukos – jūsų geriausi advokatai

Šiaulių gatvėse, kaip ir visur kitur, draudimo ginčai dažnai sprendžiami ne pagal žodžius, o pagal vaizdus. Fotografuokite viską – automobilio padėtį, pažeidimus, aplinką, kelio ženklus, net orus. Telefono nuotraukos su laiko ir vietos žyma yra dokumentas, kurį sunku paneigti.

Jei gedimas įvyko dėl kelio dangos (duobė, neapšviestas kelias) – tai ypač svarbu, nes tokiu atveju galima reikšti pretenzijas savivaldybei ar kelio priežiūros įmonei.

Servisas ir draudikas – du skirtingi pasauliai

Viena iš dažniausių klaidų – žmonės pirma nuvaro automobilį į servisą, o paskui bando gauti draudimo išmoką. Daugelis draudikų reikalauja, kad prieš pradedant remontą būtų atlikta draudiko arba jo paskirto eksperto apžiūra. Jei automobilis jau išardytas – eksperto apžiūra nebeįmanoma, o išmoka – abejotina.

Todėl seka tokia: pranešimas draudikui → eksperto apžiūra → tik tada remontas. Skamba lėtai, bet tai apsaugo jus.

Kai biurokratija baigiasi, o automobilis važiuoja

Gedimo pranešimas – tai ne bausmė ir ne draudiko išradimas jus kankinti. Tai dokumentas, kuris, teisingai užpildytas, dirba jūsų naudai. Šiaulių vairuotojai, kaip ir visi kiti, kartais pamiršta, kad draudimas veikia tik tada, kai laikomasi taisyklių – ne iš principo, o todėl, kad sistema sukurta taip.

Tomas, tas pats, kuris rugsėjį žiūrėjo į formą kaip į mįslę, galiausiai gavo kompensaciją. Prireikė dviejų savaičių ir vieno pakartotinio skambučio draudikui. Sakė, kad kitą kartą žinos, ką daryti. O dabar – žinote ir jūs.