Kodėl kompiuteris lėtai veikia žiemą: 5 priežastys, kurias žino tik Klaipėdos meistrai

Kai šaltis prasiskverbia pro langus ir į procesorių

Klaipėda žiemą – tai ne tik jūros vėjas, įsigeriąs į kailinį, bet ir kažkas keisto, kas nutinka su kompiuteriais. Meistrai iš Taikos prospekto servisų tai žino gerai: gruodį ir sausį žmonės neša įrenginius dažniau nei bet kada. Ir beveik visi sako tą patį – „veikė normaliai, o dabar kažkaip ėmė ir sulėtėjo”. Priežastys, kaip paaiškėja, visai ne mistinės.

Kondensatas, kurio niekas nemato

Kai įnešate šaltą kompiuterį iš automobilio ar sandėliuko į šiltą kambarį, ant vidinių komponentų nusėda drėgmė. Plika akimi jos nematyti, bet ji ten yra – ant kondensatorių, ant plokštės kontaktų, ant procesoriaus aušintuvo. Drėgmė sukelia mikrosujungimus, kurie verčia sistemą dirbti nestabiliai: programa atsidaro su pauze, naršyklė užstringa, o antivirusinė programinė įranga praneša apie klaidas, kurių vakar dar nebuvo.

Klaipėdos meistrai pataria paprastai: atnešę kompiuterį iš lauko, leiskite jam pastovėti išjungtam bent pusvalandį. Tai ne prietaras – tai fizika.

Aušintuvas, užkimštas rudens dulkėmis

Ruduo suneša į kompiuterio vidų daugiau dulkių nei bet kuris kitas sezonas – langai dar atidaryti, šildymas jau įjungtas, oras sausesnis ir judresnis. Iki gruodžio aušintuvas jau būna apsitraukęs tokiu sluoksniu, kad nebegali tinkamai atvėsinti procesoriaus. O procesorius, perkaitęs, sąmoningai sulėtina savo darbą – tai vadinama „throttling”, ir tai nėra gedimas, tai apsauga.

Rezultatas: kompiuteris lyg ir veikia, bet tarsi per vandenį.

Šildymas, kuris džiovina orą ir kietąjį diską

Centrinis šildymas žiemą sumažina patalpų drėgmę iki 20–25 procentų – tai sausiau nei Sacharos dykumoje vidurdienį. Tokiomis sąlygomis statinė elektra kaupiasi ant visko: ant kilimo, ant kėdės, ant jūsų rankų. Kiekvieną kartą, kai paliesite kompiuterį neįsižeminę, mažas elektros iškrovimas keliauja į vidų. Vienas toks iškrovimas – nieko. Šimtas per žiemą – jau kita istorija. Kietieji diskai, ypač senesni HDD tipo, į tai reaguoja klaidomis, kurias sistema bando taisyti fone, eikvodama resursus.

Baterija, kuri nekenčia šalčio

Nešiojamų kompiuterių baterijos žiemą elgiasi kaip senas automobilis: ryte nenori užsivesti. Ličio jonų elementai šaltyje praranda talpą – ne visam laikui, bet laikinai. Sistema, matydama, kad baterija „silpna”, pereina į taupymo režimą ir apriboja procesoriaus greitį. Žmogus sėdi, spaudžia klavišus, stebisi, kodėl viskas lėta – o kompiuteris tiesiog taupo save, nes mano, kad tuoj išsijungs.

Sprendimas absurdiškai paprastas: įkraukite bateriją iki galo ir pažiūrėkite, ar problema išnyksta.

Atnaujinimai, kurie ateina su pirmaisiais šalčiais

Spalio–lapkričio sandūroje „Microsoft”, „Apple” ir kiti išleidžia stambesnius sistemos atnaujinimus. Tai sutampa su šildymo sezono pradžia, todėl žmonės dažnai mano, kad lėtumą sukelia šaltis – o iš tikrųjų kompiuteris fone instaliuoja gigabaitus atnaujinimų, indeksuoja failus iš naujo ir pertvarko sistemos duomenis. Tai gali trukti kelias dienas. Klaipėdos meistrai sako, kad bent trečdalis žieminių „gedimų” išsisprendžia savaime per savaitę – reikia tik palaukti.

Tai, ką verta atsiminti, kai lauke pūga

Kompiuteris žiemą – tai ne tik technika, bet ir gyvas mechanizmas, reaguojantis į aplinką taip pat, kaip reaguojame mes patys: lėčiau, atsargiau, su didesniu noru pailsėti. Dauguma žieminių sulėtėjimų nėra gedimų požymiai – jie yra fizikos, chemijos ir programinės įrangos susitikimo rezultatas. Prieš nešant kompiuterį į servisą, verta patikrinti paprasčiausius dalykus: ar jis buvo šaltyje, ar aušintuvas švarus, ar baterija pilna, ar atnaujinimai baigti. Kartais geriausias meistras – tai pats savininkas, kuris tiesiog žino, ko klausti.