Kaip sutaupyti iki 300 eurų: išsamus vadovas dažniausioms televizorių gedimams atpažinti ir spręsti namuose prieš kviečiant meistrą Kaune

Kodėl verta pabandyti pačiam, kol dar nereikia skambinti meistrams

Televizorius staiga nustojo veikti, ekranas tamsus arba vaizdas keistas – tokia situacija daugeliui atrodo kaip tiesus kelias į remonto dirbtuvę ir nemažas pinigų išleidimas. Kauniečiai už televizorių remontą vidutiniškai moka nuo 50 iki 300 eurų, priklausomai nuo gedimo pobūdžio ir modelio. Tačiau didelė dalis problemų yra gana paprastos ir išsprendžiamos be specialių įrankių ar gilių elektronikos žinių.

Pirmiausia reikia suprasti, kad modernūs televizoriai, nors ir atrodo sudėtingi, dažnai kenčia nuo gana standartinių problemų. Gamintojų statistika rodo, kad apie 40% visų „gedimų” iš tikrųjų yra tik neteisingi nustatymai arba laikinieji programinės įrangos sutrikimai. Dar maždaug 30% problemų susijusios su išoriniais įrenginiais ar kabeliais, o ne pačiu televizoriumi. Vadinasi, net neliesdami atsuktuvo, galime išspręsti daugiau nei pusę situacijų, dėl kurių žmonės kreipiasi į meistrus.

Kaune veikia nemažai remonto centrų, ir jų kainodaros principas paprastai toks: diagnostika kainuoja 15-30 eurų (net jei nieko nesugedę), darbo valanda – 30-50 eurų, o dalys – pagal jų kainą su 20-50% antkainiu. Jei problema paprasta, bet jūs jos neatpažįstate, galite sumokėti 80-100 eurų už tai, kas jums pačiam būtų užėmę 10 minučių.

Kai ekranas juodas, bet televizorius tarsi veikia

Viena dažniausių situacijų – girdite garsą, matote, kad indikatorius šviečia, bet ekrane nieko nėra. Pirmasis instinktas – panika ir skambutis meistrui. Tačiau sustokime ir pagalvokime logiškai.

Pirma, pabandykite šviestuvo testą. Tamsoje įjunkite televizorių ir labai arti ekrano pašvieskite stipriu žibintuvėliu įstrižai į ekraną. Jei matote silpną vaizdą, tai reiškia, kad problema su apšvietimu (backlight), o ne su viso televizoriaus elektronika. Tai gana dažnas gedimas, ypač Sony, Samsung ir LG televizoriuose, kuriems 5-7 metai.

Apšvietimo gedimas gali būti dviejų tipų: sugedusios LED juostos arba sugedo maitinimo blokas, kuris jas maitina. Jei turite minimalius įgūdžius ir drąsos, galite atidaryti televizoriaus galinį dangtelį (paprastai 10-15 varžtų) ir vizualiai patikrinti, ar nėra išpūstų kondensatorių maitinimo plokštėje – jie atrodo kaip maži cilindrai, kurių viršus turėtų būti plokščias, bet sugedę jie išsipučia arba net išteka.

Kondensatorių keitimas – tai viena pigiausių remonto procedūrų, jei darote patys. Kondensatoriai kainuoja 0,50-2 eurus už vienetą, o meistras už tokį remontą paprašys 80-150 eurų. Žinoma, reikia mokėti litavimo pagrindų, bet jei turite draugą, kuris tai moka, sutaupysite gerokai. Kaune yra keli elektronikos komponentų parduotuvės, kur galite nusipirkti reikiamas dalis – „Lemona” Savanorių prospekte arba „Elfa Distrelec” partneriai.

Tačiau jei apšvietimo problema yra LED juostose, situacija sudėtingesnė. LED juostų keitimas reikalauja visiško ekrano išmontavimo, o tai rizikinga procedūra – vienas netikslus judesys ir galite sugadinti LCD panelę, kuri kainuoja 60-80% naujo televizoriaus kainos. Čia jau verta paskaičiuoti: jei jūsų televizorius kainavo 400 eurų prieš 6 metus, ar verta investuoti 150-200 eurų į jo remontą, ar geriau pridėti dar šiek tiek ir pirkti naują?

Garso problemos ir kaip jas diagnozuoti be specialios įrangos

Vaizdas puikus, bet garso nėra arba jis iškraipytas – tokia problema dažnai verčia žmones galvoti, kad sugedo garsiakalbiai. Realybė paprastesnė ir sudėtingesnė vienu metu.

Pirmiausia patikrinkite akivaizdžius dalykus: ar televizorius nėra nutildytas (taip, skamba kvailai, bet remonto meistrai sako, kad tai viena dažniausių „problemų”), ar garsumo lygis nėra nustatytas į minimumą, ar neįjungta ausinių išvestis. Daugelis televizorių automatiškai nutildo vidinius garsiakalbius, kai kas nors įkišta į ausinių lizdą – patikrinkite, ar ten neįstrigusi dulkė ar šiukšlė, kurią televizorius „mato” kaip įkištą kištuką.

Jei naudojate išorinę garso sistemą ar soundbar, problema gali būti HDMI ARC (Audio Return Channel) nustatymuose. Daugelis žmonių nežino, kad HDMI kabeliai gali perduoti garsą abiem kryptimis, bet tai turi būti teisingai sukonfigūruota. Eikite į televizoriaus nustatymus, raskite garso išvesties parinktis ir įsitikinkite, kad pasirinktas teisingas režimas. Kartais paprastas nustatymo pakeitimas iš „TV garsiakalbiai” į „Išorinė garso sistema” arba atvirkščiai išsprendžia problemą, dėl kurios žmonės moka 50 eurų diagnostikai.

Jei garsas yra, bet iškraipytas arba traškantis, tai dažnai būna programinės įrangos problema. Pabandykite atlikti gamyklinį nustatymų atstatymą (factory reset). Taip, prarasite visus nustatymus ir teks iš naujo prisijungti prie interneto, bet tai užtrunka 15 minučių, o ne kainuoja 80 eurų. Prieš tai nusifotografuokite svarbiausius nustatymus telefonu, kad vėliau būtų lengviau viską atkurti.

Tikri garsiakalbių gedimai yra gana reti, nebent į televizorių pateko skysčio arba jis patyrė fizinį smūgį. Jei įtariate, kad garsiakalbiai tikrai sugedę, galite juos patikrinti prijungę išorinius garsiakalbius per ausinių lizdą ar per optinį kabelį. Jei per išorinius garsiakalbius garsas geras, tai patvirtina, kad problema su vidiniais garsiakalbiais, o ne su garso apdorojimo elektronika.

Vaizdo artefaktai: linijos, dėmės ir keisti spalvų iškraipymai

Horizontalios ar vertikalios linijos ekrane, spalvoti kvadratėliai, „sniego” efektas – tokie vaizdo defektai atrodo baisiai ir kelia mintį, kad televizorius mirė. Ne visada.

Pirma, atjunkite visus išorinius įrenginius – TV priedėlius, žaidimų konsoles, Blu-ray grotuvus. Įjunkite televizoriaus vidinę programą arba meniu. Jei defektai išnyksta, problema ne televizoriuje, o viename iš išorinių įrenginių arba HDMI kabelyje. HDMI kabeliai, ypač pigūs ar seni, yra dažna vaizdo problemų priežastis. Kokybiškas HDMI kabelis kainuoja 10-15 eurų, o daugelis žmonių naudoja tuos, kurie atėjo su įrenginiu prieš 10 metų.

Jei linijos lieka net televizoriaus meniu, turime rimtesnę problemą. Vertikalios linijos dažniausiai reiškia problemą su T-CON plokšte (Timing Control Board) arba su pačia LCD panele. Horizontalios linijos dažniau susijusios su panele. Čia svarbus testas: švelniai paspauskite ekraną arti linijos vietos. Jei linija keičiasi, juda ar laikinai išnyksta, tai greičiausiai panelės gedimas, kurio remontuoti neverta. Jei niekas nesikeičia, gali būti T-CON plokštė, kurią pakeisti kainuoja 40-80 eurų už dalį plus darbas.

T-CON plokštę teoriškai galite pakeisti patys – ji paprastai pritvirtinta 4-6 varžtais ir turi kelis plokščius jungtis. Tačiau čia reikia būti atsargiems: statinė elektra gali sugadinti naują plokštę, todėl būtina naudoti antistatinę apyrankę arba bent jau dažnai liesti įžemintą metalinį paviršių. Plokštes galite užsisakyti iš eBay ar AliExpress pagal savo televizoriaus modelio numerį – jos atvyksta per 2-3 savaites ir kainuoja 2-3 kartus pigiau nei Lietuvoje.

Dėmės ekrane, ypač kampuose, dažnai atsiranda dėl fizinio spaudimo arba drėgmės poveikio. Jei dėmė šviesesnė už aplinką ir atrodo kaip „šviečiantis debesis”, tai greičiausiai atsilipusi atspindinti plėvelė už LCD panelės. Tokio gedimo pataisyti namuose praktiškai neįmanoma be visiško ekrano išmontavimo, o tai rizikinga. Tačiau jei dėmė nedidelė ir ne ekrano centre, galima su tuo gyventi – funkcionalumui ji netrukdo.

Televizorius įsijungia ir išsijungia arba visai neįsijungia

Paspaudžiate maitinimo mygtuką, televizorius sužybsi ir išsijungia, arba indikatorius mirksi, bet niekas nevyksta. Arba televizorius tiesiog atrodo visiškai negyvas – jokio indikatoriaus, jokios reakcijos.

Jei visiškai jokios gyvybės ženklų, pirmiausia patikrinkite akivaizdžią: ar maitinimo laidas tvirtai įkištas abiejuose galuose, ar veikia elektros lizdas (išbandykite kitą įrenginį tame pačiame lizde), ar nėra perkaitusio saugiklio paskirstymo skyde. Skamba elementariai, bet remonto specialistai patvirtina, kad maždaug 15% iškvietimų baigiasi tuo, kad problema buvo ne televizoriuje.

Jei televizorius rodo gyvybės ženklus (indikatorius šviečia ar mirksi), bet neįsijungia, dažnai problema yra maitinimo plokštėje. Kaip ir minėjau anksčiau, išpūsti kondensatoriai – klasikinis gedimas. Jei atidarysite televizorių ir pamatysite išpūstus kondensatorius, tai beveik garantuota problema. Kondensatorių keitimas – vienas paprasčiausių elektronikos remontų, jei mokate litavimo pagrindus.

Ciklinis įsijungimas-išsijungimas (televizorius įsijungia, veikia 5-30 sekundžių ir išsijungia) dažnai reiškia apsaugos režimą dėl perkrovos. Tai gali būti dėl trumpojo jungimo kažkur plokštėje arba dėl per didelio energijos suvartojimo. Vienas paprastas testas: atjunkite visas vidines plokštes išskyrus maitinimo plokštę (atjunkite jungtis į T-CON, pagrindinę plokštę ir kt.) ir pabandykite įjungti. Jei televizorius nebeišsijungia, problema vienoje iš atjungtų plokščių. Prijunginėkite po vieną ir taip identifikuosite kaltininką.

Daugelis Samsung televizorių turi žinomą problemą su maitinimo kondensatoriais – tai net tapo tokia dažna, kad internete rasite detalias instrukcijas būtent jūsų modeliui. Pavyzdžiui, Samsung UE40ES6100 modelyje dažniausiai genda 3-4 konkretūs kondensatoriai maitinimo plokštėje, ir jų keitimas kainuoja apie 5 eurus už dalis, bet meistras paprašys 100-120 eurų.

Smart TV funkcijos neveikia: internetas, programėlės, atnaujinimai

Moderniuose televizoriuose Smart funkcijos tapo beveik standartinės, bet jos ir sukelia nemažai problemų. Gera žinia – dauguma šių problemų sprendžiamos programiškai, be jokių fizinių remontų.

Jei televizorius nesijungia prie WiFi arba nuolat atsijungia, pirmiausia patikrinkite akivaizdžius dalykus: ar kiti įrenginiai namuose turi interneto, ar teisingai įvedėte slaptažodį, ar televizorius nėra per toli nuo maršrutizatoriaus. Daugelis žmonių nežino, kad televizorių WiFi antenos paprastai yra gana silpnos, ypač senesnių modelių. Jei galite, pabandykite prijungti televizorių per laidą (Ethernet kabelį) – tai ne tik stabiliau, bet ir greitesnis ryšys.

Jei WiFi problema išlieka, pabandykite atstatyti tinklo nustatymus televizoriuje ir prijungti iš naujo. Taip pat patikrinkite, ar jūsų maršrutizatorius naudoja 2.4 GHz dažnį – kai kurie senesni televizoriai nepalaiko 5 GHz. Jei maršrutizatorius transliuoja abi dažnių juostas su tuo pačiu pavadinimu, pabandykite jas atskirti ir televizorių prijungti konkrečiai prie 2.4 GHz tinklo.

Programėlės neveikia, lūžta ar neįsikrauna – tai dažniausia Smart TV problema. Paprasčiausi sprendimai: išvalykite programėlės talpyklą (cache) televizoriaus nustatymuose, pašalinkite programėlę ir įdiekite iš naujo, patikrinkite, ar yra programinės įrangos atnaujinimų televizoriui. Netflix, YouTube ir kitos populiarios programėlės reguliariai atnaujinamos, ir kartais senos televizoriaus programinės įrangos versijos nebepalaiko naujausių programėlių versijų.

Jei televizorius sako, kad nėra interneto, bet WiFi prisijungęs, problema gali būti DNS nustatymuose. Pabandykite rankiniu būdu nustatyti DNS serverius į Google DNS (8.8.8.8 ir 8.8.4.4) arba Cloudflare (1.1.1.1). Tai skamba techniškai, bet daugelio televizorių nustatymuose yra pakankamai aiškios parinktys – ieškokite „Tinklo nustatymų” ar „IP nustatymų” skiltyje.

Jei viskas kita nepavyko, atlikite pilną gamyklinį atstatymą (factory reset). Taip, prarasite visus nustatymus, bet tai išsprendžia apie 70% visų Smart TV programinių problemų. Prieš tai užsirašykite ar nusifotografuokite savo prisijungimus ir svarbius nustatymus.

Nuotolinio valdymo pultelio problemos ir alternatyvos

Pultelis neveikia – atrodo kaip smulkmena, bet be jo televizorius tampa beveik nenaudojamas. Daugelis žmonių iš karto perka naują pultelį už 15-30 eurų arba net kreipiasi į meistrus, nors problema gali būti triviali.

Pirmasis testas: išimkite baterijas, palaukite 30 sekundžių ir įdėkite naujas. Taip, galbūt manote, kad baterijos dar geros, nes pultelis veikė vakar, bet baterijos gali staiga „numirti”, ypač jei jos pigios ar senos. Įdėkite tikrai naujas, kokybiškas baterijas – ne tas, kurios guli stalčiuje jau 2 metus.

Antrasis testas: patikrinkite, ar pultelis iš tikrųjų siunčia signalą. Įjunkite telefono kamerą ir žiūrėkite į pultelio priekinį LED per telefono ekraną, tuo pačiu metu spausdami pultelio mygtukus. Jei pultelis veikia, pamatysite mirksintį šviesą telefono ekrane (nors plika akimi jos nematysite – tai infraraudonoji šviesa). Jei matote mirksėjimą, pultelis veikia, o problema televizoriaus infraraudonųjų spindulių daviklyje.

Televizoriaus IR daviklis paprastai yra mažas langelis televizoriaus priekyje, dažnai apačioje centre arba šone. Patikrinkite, ar jis neužkimštas, neužklijuotas ar neužstojamas. Kartais dulkės ar nešvarumai gali blokuoti signalą – švelniai nuvalykite minkšta šluoste.

Jei pultelis vis tiek neveikia ir nematote mirksėjimo telefono kameroje, problema pačiame pultelyje. Dažniausia priežastis – oksidavęsis kontaktas prie baterijų. Galite atidaryti pultelį (paprastai 1-2 varžtai po baterijomis) ir švelniai nuvalyti kontaktus spiritu ir vatos pagaliuku. Taip pat patikrinkite, ar neatsilipdžiusi kontaktinė guma po mygtukais – tai dažnas gedimas senesnių pultelių.

Jei pultelis tikrai sugedęs ir nereikalaujate originalaus, universalūs pulteliai kainuoja 8-12 eurų ir veikia su dauguma televizorių. Arba dar geriau – daugelis šiuolaikinių televizorių palaiko valdymą per išmaniojo telefono programėles. Samsung turi „SmartThings”, LG – „LG ThinQ”, Sony – „Video & TV SideView”. Šios programėlės nemokamos ir dažnai siūlo net daugiau funkcijų nei fizinis pultelis.

Kada tikrai reikia profesionalo ir kaip išvengti apgavysčių

Nors daug problemų galima išspręsti patiems, yra situacijų, kai profesionalas būtinas. Svarbiausia – mokėti atpažinti, kada sustoti eksperimentuoti ir kviesti specialistą, kol nesugadinote dar labiau.

Jei problema susijusi su aukštos įtampos komponentais (maitinimo plokštės dalys, kurios dirba su 220V), o neturite elektronikos patirties – nekiškit rankų. Aukšta įtampa gali būti pavojinga gyvybei, net kai televizorius atjungtas nuo elektros, nes kondensatoriai gali išlaikyti krūvį. Jei matote įspėjimus apie aukštą įtampą atidarius televizorių arba nežinote, ką reiškia tos žymės – geriau nekliudykite.

LCD panelės keitimas beveik niekada nėra ekonomiškai prasmingas – panelė sudaro 60-80% televizoriaus vertės. Jei problema tikrai panelėje (įtrūkęs ekranas, nuolatinės linijos, kurios nesikeičia spaudžiant plokštes), paprastai pigiau nusipirkti naują televizorių.

Renkantis meistrą Kaune, būkite atsargūs. Patikimi požymiai: meistras turi fizinę buveinę (ne tik mobilųjį), sutinka pateikti kainoraštį prieš atvykdamas, turi aiškią diagnostikos kainą. Raudonos vėliavėlės: reikalauja apmokėjimo iš anksto, nenori pasakyti apytikslės kainos telefonu, skuba spręsti „labai skubiai, nes dar labiau suges”.

Prieš kviesdami meistrą, paskaičiuokite: jei jūsų televizoriui 7+ metai ir jis kainavo 400 eurų, o remontas kainuos 150+ eurų, galbūt racionaliau investuoti į naują. Šiuolaikiniai televizoriai yra energetiškai efektyvesni, turi geresnes Smart funkcijas ir paprastai geresnę vaizdo kokybę. Kartais „sutaupymas” remontui yra iš tikrųjų pametimas pinigų į morališkai pasenusį įrenginį.

Jei vis tik nusprendžiate remontuoti, visada prašykite sugedusių dalių – tai jūsų teisė ir patvirtinimas, kad darbas tikrai atliktas. Taip pat reikalaukite garantijos remontui – bent 3 mėnesiai turėtų būti standartinė praktika.

Kaip pratęsti televizoriaus gyvenimą ir išvengti būsimų problemų

Geriau užkirsti kelią problemoms nei jas spręsti. Keletas paprastų įpročių gali pratęsti jūsų televizoriaus tarnavimo laiką metais ir išvengti daugybės gedimų.

Ventiliacija – kritiškai svarbu. Televizoriai generuoja šilumą, ypač senesni modeliai. Įsitikinkite, kad aplink televizorių yra bent 10 cm laisvos erdvės visose pusėse, o ventiliacijos angos gale neužkimštos. Perkaitimas – viena pagrindinių elektronikos gedimų priežasčių. Jei televizorius spintelėje, įsitikinkite, kad spintelė turi ventiliacijos angas arba palikite duris pravertas, kai televizorius veikia.

Elektros tinklo apsauga – investuokite į normalų įtampos stabilizatorių ar bent jau perįtampių apsaugą. Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, elektros tinklo įtampa kartais svyruoja, ypač per audras. Viena žaibo įtampos banga gali sunaikinti televizorių akimirksniu. Geras perįtampių filtras kainuoja 20-40 eurų ir gali sutaupyti 400+ eurų televizorių.

Reguliariai valykite televizorių – ne tik ekraną, bet ir ventiliacijos angas. Dulkės kaupiasi ir trukdo vėsinimui. Naudokite minkštą šepetėlį ar dulkių siurblį su minkštu antgaliu švelniai nuvalyti ventiliacijos angas. Ekraną valykite tik specialiomis mikropluošto šluostėmis ir skysčiais, skirtais elektronikai – niekada nepurkškite tiesiog ant ekrano, visada pirma ant šluostės.

Programinės įrangos atnaujinimai – taip, jie kartais erzina, bet jie svarbus. Gamintojai išleidžia atnaujinimus ne tik naujoms funkcijoms, bet ir klaidoms taisyti, saugumo spragoms uždaryti. Įjunkite automatinius atnaujinimus arba bent kartą per kelis mėnesius patikrinkite rankiniu būdu.

Teisingas išjungimas – jei išvykstate ilgesniam laikui, ištraukite televizorių iš elektros lizdo. Net išjungtas televizorius vartoja šiek tiek energijos budėjimo režime, ir per ilgą laiką tai gali nudėvėti komponentus. Be to, tai apsaugo nuo žaibo per audrą, kai jūsų nėra namie.

Fizinė apsauga – jei namuose yra vaikų ar gyvūnų, įsitikinkite, kad televizorius saugiai pritvirtintas. Kritę televizoriai ne tik sugenda, bet ir gali sužeisti. Naudokite televizoriaus laikiklius ar tvirtinimo dirželius prie sienos ar baldų. Taip pat stenkitės, kad vaikai nežaistų kamuoliu ar kitais daiktais arti televizoriaus.

Šie paprasti dalykai neatrodo kaip „sutaupymas”, bet ilgalaikėje perspektyvoje jie gali reikšti skirtumą tarp televizoriaus, kuris veikia 5 metus, ir to, kuris veikia 10+ metų. Kai televizorius kainuoja 400-600 eurų, kiekvienas papildomas naudojimo metai yra tiesioginis sutaupymas.

Televizorių remontas ir priežiūra nėra raketų mokslas, nors elektronikos parduotuvės ir remonto centrai norėtų, kad taip manytume. Didelė dalis problemų yra standartinės, prognozuojamos ir išsprendžiamos su minimaliomis žiniomis ir įrankiais. Žinoma, yra ribos – kai problema tikrai sudėtinga arba pavojinga, profesionalas yra būtinas. Bet tarp „visiškai nieko neliečiu” ir „ardau viską” yra plati pilkoji zona, kur su šiek tiek drąsos, logikos ir šio straipsnio žinių galite sutaupyti šimtus eurų. Kaune, kur remonto paslaugos nėra pigios, ši žinių investicija gali atsipirkti jau po vieno išspręsto gedimo. O jei nepavyksta – bent jau bandėte ir dabar žinote daugiau nei prieš tai.